Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
 

   Atvinnumįl   

Įliš innantóma

23.3.2006

Žegar mynt var fyrst notuš til aš einfalda vöruskipti grunaši lķklega engan aš peningar kęmu sķšar til meš aš öšlast sjįlfstętt veršmęti ķ hugum margra. Ķ augum žessara frumkvöšla höfšu peningar ekkert gildi ķ sjįlfu sér – ķ dag viršast višskiptajöfrar safna aš sér fé til žess eins aš eiga hęrri fjįrhęšir og meiri mynt. Ķ gegnum tķšina hafa peningar fariš śr žvķ aš vera inneign fyrir vörum ķ aš öšlast sjįlfstętt gildi.

Sama žróun į sér nś staš ķ išnašarrįšuneytinu. Eitt sinn įtti įlišnašurinn aš auka fjölbreytni og skapa atvinnu fyrir žjóšina, en hefur nś öšlast sjįlfstętt gildi óhįš allri nytsemi. Išnašarrįšherra viršist ekki einu sinni vita sjįlfur hvers vegna įliš er mįliš, heldur vķsar sķfellt til žess aš „žetta sé žaš sem žjóšin vill" (og hannar svo skošanakannanir til aš sżna aš svo sé).

Žaš er leitt aš rįšherra geti ekki rökstutt eigin stefnumįl. Góšviljašur einstaklingur gęti žó reynt aš geta ķ eyšurnar. Eyšurnar eru forsendurnar og rökin, en ekki nišurstašan. Hvaša rök gęti til dęmis velviljašur śtlendingur, sem ekki žekkir land og žjóš, fęrt fyrir įlversstefnunni?

1. Į Ķslandi er verulegt atvinnuleysi – sérstaklega mešal karlmanna.

Śtlendingurinn kemst fljótlega aš žvķ aš atvinnuleysi er óverulegt hér į landi, og sį vandi sem žó er til stašar į landsbyggšinni er langtum meiri mešal kvenna, sem sķšur vinna viš įlbręšslu og stķflugerš, eins og fram kemur ķ nżjustu skżrslu Vinnumįlastofnunar um atvinnuleysi.

2. Ķslendingar vilja ólmir vinna viš uppbyggingu įlvers, ekki sķšur en viš įlbręšsluna sjįlfa. Žeir hafa hins vegar minni įhuga į störfum ķ tölvugeiranum eša hįtęknifyrirtękjum.

Honum kemur ekki sķšur į óvart aš žeir sem fengnir eru til aš vinna viš įlversbygginguna eru mestmegnis śtlendingar sem ekki borga hér skatta. Kannanir hafa einnig sżnt aš fįum finnst mjög ašlašandi aš vinna ķ įlverunum sjįlfum. Velviljaša śtlendingnum okkar bregšur eflaust ķ brśn žegar hann heyrir aš vegna stefnu stjórnvalda ķ atvinnumįlum eru hįtęknifyrirtęki aš flżja śr landi. Žar meš tapast žau störf sem ungt fólk
viršist vilja vinna ķ raun.

3. Ķslenskt atvinnulķf er fjölbreytt og įlver myndu auka žį fjölbreytni og styrkja žannig atvinnulķfiš.

Enn žarf śtlendingurinn aš višurkenna aš ķslenskt atvinnulķf er alltof fįbreytt, einkum vegna ofurįherslu į einn tiltekinn išnaš: įlbręšslu.

4. Ķslendingar hafa engu aš tapa – veršmęti ķslenskrar nįttśru eru lķtil sem engin. Uppistöšulón og risastķflur hafa žvķ engin įhrif į veršmętasköpun ķ landinu.

Vonandi heimsękir śtlendingurinn einfaldlega žį staši sem nś stendur til aš fórna fyrir virkjanir – lķkt og ašrir tśristar kemst hann fljótlega aš žvķ aš žessi forsenda į ekki viš rök aš styšjast. Nś viršast m.a.s. hagfręšingar og aušjöfrar hafa įttaš sig į žessu.

Žrįtt fyrir allt viršist ekki einu sinni hinn vel meinandi śtlendingur geta fundiš gildi įlišnašarins fyrir žjóšina. Žaš er ekki nema von, žvķ įliš hefur misst allt gildi nema ķ augum išnašarrįšherra – žar sem žaš er oršiš aš markmiši ķ sjįlfu sér. Stjórnmįlin eru farin aš lśta lögmįlum įlsins en ekki öfugt. Žvķ mišur įliš er innantómt eins og loforš rķkisstjórnarinnar um uppbyggingu į landsbyggšinni.

fd


Prenta grein   Senda grein   Tilvķsunar slóš



Leit   Eldra efni   Um Mśrinn
Forsķša   Efst į sķšu
Rss straumur