Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
 

   Frelsiš   

Frelsiš er forsenda mennskunnar

26.3.2006

Frelsi snżst um aš eiga val. Žess vegna er frelsiš kjarni žess sem viš köllum mennsku. Mannfólkiš žarf aš borša, sofa, lifa og fjölga sér en ķ žvķ felst engin sérstaša. Žaš eru valkostirnir sem gera okkar mennsk. Valkostirnir eru lķka kjarni sjįlfsvitundarinnar. Ef viš ęttum ekki valkosti žyrftum viš enga sjįlfsvitund, ašeins ešlishvatir.

Valkostir mannanna eru takmarkašir viš staš, stund og išulega er žrengt aš žeim af öšru fólki. Öll frelsisbarįtta snżst hins vegar um aš fjölga žessum valkostum, geta vališ sér nżtt hlutskipti. Mestu takmarkanirnar į frelsinu er žegar fólki er sagt aš žaš eigi ekkert val. Aš valkostir séu ekki „raunhęfir“, aš viš eigum aš gera eins og allir ašrir, aš lestin sé komin af staš og bruni įfram įn žess aš neitt sé viš žvķ aš gera. Ķ oršręšu frelsissviptingar heita ögrandi valkostir „draumórar“, „öfgar“ eša „jašarskošanir“.

Mannfólkiš skiptist ekki meš afgerandi hętti ķ frjįlsa menn og žręla. Žvert į móti erum viš öll stödd į mismunandi stigum frelsis. Margir žęttir hafa įhrif į žaš. Fólk getur fjölgaš valkostum sķnum meš žvķ aš skapa sér greišan ašgang aš żmsum lķfsgęšum samfélagsins, t.d. menntun og upplżsingu. Frelsiš snżst aš hluta til um ašgengi aš lķfsgęšum.

Aušhyggjan segir okkur aš rķkidęmi fjölgi valkostum. Viš sjįum žetta endurspeglast ķ auglżsingum fjįrmįlastofnana. Žetta er aš hluta til rétt, en žį veršur fólk aš vera samkvęmt sjįlfu sér. Aušhyggjumašur sem heldur žvķ fram aš fįtękt fólk hafi sama frelsi og žeir sem hafa meira, t.d. til aš forša sér undan nįttśruhamförum, er ekkert annaš en hręsnari. En oršręša um frelsiš er žvķ mišur išulega hręsnisfull.

Žaš er fleira en aušur sem fjölgar valkostum fólks. Fyrir žį sem skortir aušinn er žaš samtakamįtturinn og samstašan sem breytir lķfinu. Žegar samtakamįtturinn veikist žį fękkar valkostum hinna veiku. Ein leišin til aš veikja samtakamįttinn er aš segja fólki aš žaš eigi ķ raun ekki val, aš mótmęli gegn valdhöfum séu tilgangslaus, aš žaš sé „bśiš aš įkveša“ eitthvaš. Žannig virkar oršręša frelsissviptingar lķka.

Pólitķk snżst fyrst og fremst um frelsi. Frelsisbarįtta blökkumanna ķ Bandarķkjunum og Sušur-Afrķku snerist um aš öšlast sömu valkosti og ašrir hópar. Kvenfrelsi snżst um aš konur eigi sömu valkosti og karlar, sem žęr eiga žvķ mišur ekki ennžį ķ okkar upplżsta nśtķmasamfélagi. Gegn žessum barįttuhreyfingum stendur ķhaldsstefnan, sem bošar aš frelsi eins megi ekki auka į kostnaš annarra. Og žaš er vissulega rétt, aš aukiš valfrelsi eins hóps getur takmarkaš frelsi annars hóps, hópsins sem hefur vanist žvķ aš drottna yfir öšrum. Frelsiš getur veriš takmörkuš aušlind ķ sumum tilvikum.

Žaš er hins vegar afskręming frelsisins til aš velja į milli ólķkra valkosta aš halda žvķ fram aš frelsiš sjįlft geti veriš valkostur. Aš hęgt sé aš „velja frelsiš“. Žegar ķhaldsmenn kenna hugmyndastefnu sķna viš frjįlshyggju žį eru žeir ķ raun aš reyna takmarka valkostina žvķ aš aušvitaš vilja allir frelsiš. Meš žvķ aš kalla ķhaldsstefnuna „frjįlshyggju“ reyna bošberar hennar aš takmarka frelsi okkar til aš velja eitthvaš annaš en hana. Einokun į frelsishugtakinu getur aldrei oršiš annaš en tilraun til frelsisskeršingar.

Sama hugsun kom fram meš öllu róttękari hętti hjį bandarķska ķhaldsmanninum Francis Fukuyama žegar hann bjó til frasann „endalok sögunnar“. Ķ skilningi hans merkti žetta endalok pólitķskra valkosta, aš framvegis ęttum viš ašeins valkost sem vęri aušvald, markašshyggja og hiš afar takmarkaša borgaralega lżšręši. Ekki er hęgt aš hugsa sér meira ófrelsi en žetta, aš einungis einn pólitķskur valkostur sé ķ boši. Sem betur fer hafa margir komiš auga į žetta og andóf gegn žessari hugmyndalegu einokun brżst m.a. fram ķ mótmęlum gegn hnattvęšingunni. „Hnattvęšingin“ er jś ekki annaš en tröllaukin tilraun pólitķskra og efnahagslegra valdahópa til žess aš eyša valkostum jaršarbśa, aš steypa alla veröldina ķ sama mót.

Krafan um takmörkun valkostanna kemur ekki ašeins frį ķhaldsmönnum, žótt žeir séu helstu merkisberar hennar nś į dögum. Hugmyndin um samręšustjórnmįl er t.d. vinsęl hjį norręnum félagshyggjumönnum. Viš veršum hins aš gęta okkur vel į žvķ aš samręšustjórnmįl geta aušveldlega umhverfst ķ samstöšustjórnmįl, žar sem krafa er gerš um aš žjóšin hafi einn vilja. Viš eigum frekar aš efla oršręšu frelsisins, skerpa hugmyndina um aš žaš séu alltaf margir kostir ķ boši. Žaš er alltaf til önnur leiš.

Birtist ķ Fréttablašinu laugardaginn 25. mars.

sj


Prenta grein   Senda grein   Tilvķsunar slóš



Leit   Eldra efni   Um Mśrinn
Forsķša   Efst į sķšu
Rss straumur