Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
 

   Nįttśruvernd   

Hętturnar ķ nżju nįttśruverndarhreyfingunni

4.10.2006

Žaš vęri kaldhęšnislegt ef nįttśruverndarsinni afneitaši fyrri skošunum sķnum einmitt nś žegar žęr hafa öšlast miklar vinsęldir eftir įralanga barįttu. Žess vegna ętla ég ekki aš gera žaš. En žaš vęri jafn rangt aš fagna öllum stušningi gagnrżnislaust, ž.e. įn žess aš skoša žaš sem er ósagt en mį lesa milli lķnanna ķ nżju nįttśruverndarhreyfingunni. Vonandi veršur žaš ekki misskiliš sem gagnrżni į kjarna žeirrar nįttśruverndar sem ę fleiri sżna nś stušning ķ verki.

Aš žessum varnagla slegnum er ekki hęgt aš lķta framhjį žvķ aš umręšan um nįttśruvernd hefur tekiš talsvert róttękum breytingum sķšustu misserin, sérstaklega meš tvennum hętti. Fyrst og fremst einkennist umręšan ķ auknum męli af žjóšernishyggju sem hvorki felst ķ, né er afleišing af, hefšbundinni nįttśruverndarbarįttu. Ķ minni męli gętir lķka įkvešinnar įherslu į einstaklinga sem er algjörlega ógrunduš og śr takti viš žróunina ķ nįttśruverndarhreyfingunni įrin į undan.

Žaš bżr meira aš baki žess aš žjóšleg kvęši eru nś sungin į barįttufundum gegn virkjunum en žaš eitt aš flestir kunna textann. Viš nįttśruverndarsinnar erum nś oršnir „Ķslandsvinir" og stórišjusinnar eru sakašir um svik viš Ķsland. Žaš hefur žó aldrei veriš śtskżrt hvers vegna Ķslendingar hafa sérstök réttindi til žeirra nįttśruperla sem veriš er aš sökkva bókstaflega į žessari stundu. Slķk föšurlandsįst er žó ekki slęm ķ sjįlfu sér svo lengi sem hśn leišir ekki til žeirrar neikvęšu žjóšernishyggju sem felst ķ žvķ aš óttast eša afneita žvķ sem kemur annars stašar frį.

En żmislegt bendir žvķ mišur til žess aš rķk tilhneiging sé einmitt til žess ķ nżju nįttśruverndarhreyfingunni. Śtlensk fyrirtęki eru gjarnan sögš ręna žjóšina eša landiš, lķkt og aš rįniš yrši einhverju minna ef fyrirtękin vęru ķslensk. Žar aš auki eru śtlendingar sem koma hingaš til lands til aš mótmęla nįttśruspjöllunum gjarnan tortryggšir. Hugmyndin viršist vera sś aš Ķslendingar eigi einir rétt į žvķ aš męla meš og į móti virkjun žvķ žetta sé žeirra land og ekki annarra. Žvķ veršur samt ekki neitaš aš śtlenskir „atvinnumótmęlendur" hafa vakiš verulega athygli (meš żmsum rįšum) og lagt žung lóš į vogarskįlarnar gegn virkjunarframkvęmdum.

Nįttśruverndarbarįtta er, og ętti aš vera, ķ ešli sķnu alžjóšleg. Kjarni hennar felst ķ žvķ aš vissir stašir jaršarinnar séu veršmętir įn tillits til gešžóttaįkvaršana žjóša og rķkisstjórna žeirra į hverjum tķmapunkti. „Žjóšir" – ž.e. hópur fólks meš sama rķkisfang – hafa ekki meiri rétt til aš eyšileggja veršmętar nįttśruperlur en rķkisstjórnir žeirra eša einstaka rįšamenn.

Hin hęttan er ofurįhersla į einstaklinga, ķ sumum tilfellum viss dżrkun og ķ öšrum įkvešin fyrirlitning. Framlag Ómars Ragnarssonar og Andra Snęs til aš kynna land og žjóš fyrir dökku hlišunum į stórišjustefnunni er ómetanlegt. Vonandi munu fleiri fara aš fordęmi žeirra og leggja allt undir til aš bjarga nįttśruperlum landsins. Trśin į einstaklingana er ašeins hęttuleg aš žvķ leyti aš meš henni hęttir fólki til aš gleyma žeim sem komu į undan og žeim sem fylgja ķ kjölfariš. Fólk eins og Įrni Finnsson og Kolbrśn Halldórsdóttir (og margir fleiri) hafa lagt minnst jafn mikiš aš veši og haft meiri įhrif į umręšuna. Félög žeirra, Nįttśruverndarsamtök Ķslands og Vinstrihreyfingin – gręnt framboš (og mörg fleiri), komu nįttśruvernd į kortiš ķ nokkuš bókstaflegum skilningi.

Meš žvķ aš nefna žessa einstaklinga og samtök žeirra er žó veriš aš endurtaka sömu villu og ętlunin var aš leišrétta. Öll žau sem nefnd eru aš ofan hefšu aldrei komiš neinu til leišar įn allra žeirra sem studdu barįttuna meš einum hętti eša öšrum. Žaš er meš öllu röng hugmynd um žjóšfélagslegar breytingar aš einstaka menn og konur hafi žar śrslitaįhrif og hinir séu bara įhorfendur. Stórvęgilegar breytingar nįst ekki meš einspili eins eša tveggja hęfileikarķkra leikmanna. Žęr verša žegar allt lišiš spilar saman, žótt žaš sé bara einn sem skżtur knettinum yfir marklķnuna aš lokum. Mikilvęgast er aš įtta sig į žvķ aš viš erum öll inni į vellinum ķ einu.

Žaš er ekki sķšur hęttulegt aš fyrirlķta fólk eins og Valgerši Sverrisdóttur, Halldór Įsgrķmsson eša Davķš Oddsson og kenna žeim einum um nįttśruspjöllin. Žetta nįši įkvešnu hįmarki meš skiltinu fręga sem žįverandi išnašarrįšherra tślkaši sem moršhótun. Skiltiš var aušvitaš tiltölulega saklaust ķ sjįlfu sér, en hęttulegri er sś undirliggjandi hugmynd aš nįttśruspjöllin séu drifin įfram af örfįum rįšamönnum śr tengslum viš alla žjóšina. Rįšamenn gera žaš sem žeir gera vegna žess aš žeir telja sig hafa til žess stušning (eša ķ žaš minnsta litla mótstöšu).

Viš žurfum öll aš lķta okkur nęr og įtta okkur į žvķ aš viš getum ekki firrt okkur įbyrgš į žeim ósköpum sem eiga sér nś staš fyrir austan. Įbyrgšin hverfur ekki žótt mašur sé einn af žeim 9% sem ekki kusu flokk sem studdi Kįrahnjśkavirkjun ķ kosningunum fyrir žremur įrum. Flest okkar kaupa įldósir reglulega og margir njóta góšs af efnahagsuppsveiflu į Austfjöršum. Öll hefšum viš getaš gert meira til aš afstżra nįttśruslysinu. Hin furšumikla įhersla į einstaklinga fęr okkur til aš foršast aš ręša žessa įbyrgš. En slķk umręša er eina leišin til aš breyta žeim undirliggjandi gildum sem leiddu til žeirra nįttśruspjalla sem viš veršum nś vitni aš ķ hverjum fréttatķma.

fd


Prenta grein   Senda grein   Tilvķsunar slóš



Leit   Eldra efni   Um Mśrinn
Forsķša   Efst į sķšu
Rss straumur