Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
 

   Heilbrigšismįl   

Öryggiš į oddinn – nema stundum

1.3.2007

Michel Foucault hefur skilgreint samfélög vorra daga sem öryggissamfélög. Ķ hugtakinu felst aš helsta sameiginlegt verkefni žeirra sé aš gęta öryggis allra borgaranna, ekki sķst gagnvart sjśkdómum og óįran. Žessar vęntingar til samfélagsins mį skoša meš gagnrżnum hętti en žvķ veršur ekki mótmęlt aš žęr eru til stašar.

Margir mismunandi žęttir stušla aš öryggi fólks ķ nśtķmanum. Ekki fara skilvirkni og vęgi innan samfélagsins žar alltaf saman. Nśverandi rįšamenn Bretlands, sem koma śr röšum nśtķmalegra jafnašarmanna, skilgreina t.d. Trident-kjarnorkuflaugar sem mikilvęgan hluta af öryggisbśnaši bresks samfélags. Žó er ósannaš meš öllu aš žęr auki öryggi almennings žar ķ landi og jafnlķklegt aš žęr dragi śr žvķ.

Heilbrigšiskerfi Vesturlanda eru dżr og skila išulega miklum įrangri, en žó er ekki vķst aš hįtęknispķtalar skili žar meiru en hógvęrar grundvallarbreytingar į sviši heilsugęslu. Ķ Kķna hefur oršiš grķšarlegur hagvöxtur undanfarin 30 įr en lķfslķkur Kķnverja hafa ekki aukist sem žvķ nemur.

Enginn vafi er hins vegar į žvķ aš forvarnir į sviši lżšheilsu eru įrangursrķkasta leišin til aš auka öryggi fólks og almennt heilbrigši. Žannig skila lżšheilsustöšvar išulega miklum įrangri meš tiltölulega litlum tilkostnaši meš žvķ aš leggja įherslu į forvarnir gagnvart įhęttužįttum sem tengjast lķfshįttum einstaklinga.

Margsannašur įrangur af starfi Lżšheilsustöšvar hefši įtt aš vera hugstęšur alžingismönnum žegar hśn lagšist gegn žvķ aš viršisaukaskattur į sykrušum drykkjum og gosdrykkjum yrši lękkašur śr 24,5% ķ 7%. Rökin voru žau aš žetta myndi hafa neysluhvetjandi įhrif į žessum tiltekna varningi. Žessi lękkun į gosi og sykurdrykkjum er žvķ undarlegri vegna žess aš vörugjöld į sykur, sykurvörur og sśkkulašivörur hafa ekki veriš lękkuš. Hér er žvķ um bullandi ósamręmi aš ręša.

Žessum heilsuverndarsjónarmišum var hins vegar fórnaš meš tilliti til meintra „neytenda“ og tilvķsun ķ lękkaš matvęlaverš. Žau rök standast augljóslega ekki, enda gęti lękkunin žį einnig gilt um sykur og sśkkulaši. Meirihluti alžingis var einfaldlega gripinn kosningaskjįlfta enda er dagsetning žessarar skattalękkunar skżr vķsbending um aš hér sé kosningavķxill į ferš.

Athyglisvert er svo aš fylgjast meš varaformanni Samfylkingarinnar halda žvķ fram aš žessi hagsmunagęsla fyrir gosdrykkjaframleišendur sé gerš meš hagsmuni neytenda ķ huga. Žetta er einfaldlega rangt: Žaš eru hagsmunir efnaminni heimila aš verš į heilnęmum matvęlum lękki, ekki aš nęringarlitlir gosdrykkir verši aukinn hluti af neyslunni.

„Rök“ žeirra sem vilja gera okkur aš meiri gosžömburum eru gamalkunn: Žeir sem vilja standa vörš um lżšheilsusjónarmiš eru sakašir um forręšishyggju. Og vissulega mį kalla žetta forręšishyggju. Žaš er lķka forręšishyggja aš banna vķmuefni, įfengisauglżsingar og takmarka sölu įfengis. Žaš er forręšishyggja aš beita kröftum hins opinberra til aš auka mešalęvilķkur Ķslendinga. Žessi forręšishyggja hefur tvöfaldaš mešalęvilķkur Ķslendinga į rśmlega einni öld. Žess vegna höfum viš opinbert heilbrigšiskerfi og stofnanir eins og Lżšheilsustöš.

Žaš er ótrślegt aš alžingismenn skuli telja žetta sjónarmiš léttvęgt ķ innihaldslausu kapphlaupi viš aš žykjast vera frjįlslyndir. Eša (og žaš er öllu lķklegra) vegna hagsmunagęslu fyrir sérhagsmuni.

sj


Prenta grein   Senda grein   Tilvķsunar slóš



Leit   Eldra efni   Um Mśrinn
Forsķša   Efst į sķšu
Rss straumur