Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
Mśrinn-vefrit um žjóšmįl, pólitķk og menningu
 

   Fįtękraskattar   

Eftirsóknarveršur stöšugleiki?

21.4.2007

Žvķ mišur eru vķsbendingar um žaš aš Ķslendingar muni missa af einstöku tękifęri til aš skipta um rķkisstjórn ķ vor. Viršast margir upplifa tilkomu nżrra flokka og framboša sem “glundroša” žrįtt fyrir žį stašreynd aš žorri stjórnarandstęšinga muni lķklega fylkja sér bak viš tvo flokka, Vinstrihreyfinguna - gręnt framboš og Samfylkinguna. Į sama tķma tala rķkisstjórnarflokkarnir um naušsyn žess aš višhalda stöšugleika ķ efnahagsmįlum. Žaš er raunar seinasta haldreipi žeirra žvķ aš ekki geta žeir stęrt sig af įrangri ķ utanrķkismįlum, umhverfismįlum eša jafnréttismįlum.

En hvers ešlis er stöšugleikinn sem viš bśum viš nśna? Žaš sem er vissulega įkvešin regla ķ vaxandi skuldasöfnun žjóšarbśsins og grķšarlegri skuldsetningu ķslenskra heimila. Žaš er oršiš višvarandi įstand aš žaš sé grķšarlegur višskiptahalli įr eftir įr žannig aš hreinar erlendar skuldir žjóšarbśsins nįlgast nś eina og hįlfa landsframleišslu. Stęrsti hlutinn af žessum višskiptahalla stafar af umframeyšslu ķ žjóšfélaginu meš tilheyrandi skuldsetningu heimila, fyrirtękja og sveitarfélaga. Skuldir heimilanna į Ķslandi eru einhverjar hinar mestu ķ heimi eša rśmlega 200% af rįšstöfunartekjum. Žetta hlutfall var 20% įriš 1980. Žetta er vissulega ein gerš af stöšugleika; skuldasöfnun sem vex jafnt og žétt.

Slęm staša flestra heimila į Ķslandi stafar mešal annars af žvķ hvernig skattkerfiš hefur žróast į undanförnum įrum. Nįnast allar skattabreytingar į undanförnum 10-15 įrum hafa mišaš aš žvķ aš bęta stöšu fjįrmagnseigenda og hinna tekjuhęrri. Į hinn bóginn hafa persónufrįdrįttur eša skattleysismörk hvorki fylgt veršlags- né launažróun. Tekjuskattar hins almenna launamanns hafa hękkaš verulega į undanförnum įrum vegna žess aš skattleysismörk hafa ekki fylgt veršlagi. Gildir žetta um alla žį sem hafa mįnašartekjur undir 250 žśsund krónum eša žar um bil. Skattleysismörkin sem eru tępar 80 žśsund krónur ęttu aš vera yfir 130 žśsund ef žau hefšu fylgt launažróun. Žaš sem hefur lękkaš į undanförnum įrum er hin almenna skattprósenta ķ tekjuskatti, en ķ reynd hafa skattar ekki lękkaš heldur hefur skattbyršin flust til, frį hęrri tekjum yfir į žęr lęgri.

Żmsar ašrar breytingar į skattkerfinu hnķga ķ sömu įtt. Barnabętur hafa veriš skertar ķ tķš žessarar rķkistjórnar og nemur lękkunin samtals rśmum 10 milljöršum króna į nśvirši. Žį hefur hśsnęšiskostnašur (hśsnęši, rafmagn og hiti ķ vķsitölu neysluveršs) hękkaš mun meira en laun. Hśsaleigubętur hafa hins vegar ekki hękkaš ķ samręmi viš aukinn hśsnęšiskostnaš.

Um 90% žjóšarinnar borga nś jafn mikinn skatt eša hęrri en fyrir 10 įrum. Tilfęrsla skattbyršinnar hefur veriš frį fyrirtękjum, fjįrmagnstekjum og eignum yfir ķ tekjuskatt einstaklinga og innan žess hóps frį tekjuhįu fólki yfir į tekjulįgt.

Rķkisstjórnir undanfarinna įra hafa ekki lįtiš žar viš sitja. Stórum hluta af kostnaši viš velferšaržjónustu hefur veriš velt yfir į notendur og kemur žaš aš sjįlfsögšu haršar nišur į tekjulęgstu hópunum. Įriš 1980 var kostnašaržįtttaka sjśklinga ķ heilbrigšisžjónustunni 11,8%, en įriš 2005 greiddu sjśklingar sjįlfir 17,5% af heilbrigšisśtgjöldum žjóšarinnar. Žetta er aušvitaš ekkert annaš en višbótarskattur į sjśklinga og leggst af sama žunga į alla. Heilbrigšisstarfsfólk heldur žvķ fram aš gjaldtaka ķ heilbrigšiskerfinu hindri efnalķtiš fólk ķ aš leita til lęknis og aš lyfjakostnašur sé žvķ išulega ofviša. Rķflega 10% grunnskólabarna fara į mis viš forvarnarstarf ķ tannheilsu ķ skólum vegna kostnašar.

Viš žetta bętist aš mešal fjölmargra stétta į Ķslandi er algengt aš vinnuvikan sé aš mešaltali 47-50 stundir samanboriš viš 35-40 į hinum Noršurlöndunum. Stytting vinnuvikunnar er žvķ mišur ekki ašalkosningamįliš ķ įr og er ljóst aš lķtiš mišar ķ įtt til fjölskylduvęnna samfélags į mešan žetta įstand helst stöšugt. Annaš višvarandi įstand į ķslenskum vinnumarkaši er kynbundinn launamunur. Heildarlaun kvenna eru ašeins rśmlega 60% af heildarlaunum karla og hefur žaš hlutfall ekki aukist ķ 30 įr. Er hęgt aš monta sig af slķkum stöšugleika?

Nišurstašan er žvķ žessi: Žaš rķkir óstjórn ķ efnahagsmįlum į Ķslandi, ekki vegna žess aš svo mikiš hafi veriš gert fyrir tekjulęgstu hópana, heldur žvert į móti. Skattar į lįgtekjufólk hafa aukist og ofan į žaš bętist żmiss konar gjaldtaka af hįlfu hins opinbera sem er ekkert annaš en dulbśin skattheimta.

Įstandiš žarf aušvitaš ekki aš vera svona. Žaš er hęgt endurskoša dreifingu skattbyršarinnar, hvernig sameiginlegum fjįrmunum žjóšarinnar er rįšstafaš og forgangsraša ķ žįgu velferšar fyrir alla. Viš getum kosiš okkur “allt annaš lķf” og eigum aš gera žaš. Aš minnsta kosti er engin įstęša til aš sleppa žvķ meš tilvķsun ķ stöšugleika sem er byggšur į sandi.

Greinin birtist ķ Fréttablašinu laugardaginn 21. aprķl

sj


Prenta grein   Senda grein   Tilvķsunar slóš



Leit   Eldra efni   Um Mśrinn
Forsķša   Efst į sķšu
Rss straumur